Elektroninė leidykla

PABAIGA. Pabaiga mus palydi iš knygos. Ji gali vadintis visaip - Pabaigos žodis, Baigiamasis žodis, Apie autorių ir knygą, Nuo leidėjų, Postscriptum (P. S.) ir pan. Bet visada eina jau po autoriaus pagrindinio teksto.
Pabaiga dar kiek sustabdo skaitytoją. Baigus knygą ar kūrinį skaityti, kyla įvairių minčių.
Prisimena kad ir toks poeto Kazio Binkio išsitarimas, jog esą kažkada už knygos neskaitymą žiauriai tekę nukentėti Sodomai ir Gomorai -miestams, kuriuos užliejo ugnies lietus. Bausmė už neskaitymą. 
Bet dažniau galvojame ne apie tokius dalykus. Juk mes esame skaitytojai, ir jau prisiyrę iki pabaigos. Tad kitąkart norisi sužinoti tolesnį veikėjų likimą. Jeigu tokia Pabaiga parašyta autoriaus, jis gali apie tai papasakoti ir lyg pratęsti kūrinį.
Tačiau pabaigos žodis gali priklausyti ir mokslininko, kritiko ar leidėjo plunksnai. Tąsyk įdomu palyginti savo nuomonę apie knygą su jų nuomone, padiskutuoti bent mintyse, sužinoti ką daugiau apie autorių, jo kūrybą.
1995 m. Lietuvos Rašytojų sąjungos leidyklos išleista garsioji Maironio poema „Jaunoji Lietuva“ turi pabaigą, pavadintą „Apie Maironio „Jaunąją Lietuvą“. Ji savotiška: sudėta iš žinomų rašytojų (Adomo Jakšto, Vinco Mykolaičio - Putino ir kitų) atsiliepimų apie šį kūrinį.