Electronic publishing house

Group members

EgZaMiNaI

Description:

Kaip pasiruošti egzaminams?
 
Vargu ar daug rasime žmonių, kuriems nėra tekę per savo gyvenimą patirti egzaminų įtampos ir baimės. Egzaminų baimė - viena didžiausių rykščių, nuo kurios kenčia daugelis moksleivių. Dažniausiai bijoma nesėkmės ir galimybės gauti prastą įvertinimą arba neišlaikyti egzamino, nes egzaminų rezultatai labai svarbūs tolimesnei moksleivio karjerai. Šį moksleivių įsitikinimą labai sustiprina tėvų ir mokytojų lūkesčiai. Tačiau taip pat bijoma nespėti pasiruošti, galimų sudėtingų klausimų, netikėtų neįveikiamų sunkumų ir pan. Kuo labiau bandome įsivaizduoti galimas nesėkmes, tuo didesnė baimė gali mus apimti. Norėdami sau padėti, turėtume labiau orientuotis į stipriąsias savo puses, ieškoti galimybių, numatyti gerąsias
pasekmes.Kiekvienas besiruošiantis egzaminams tikisi sėkmės. Ruošiantis sėkmė tikrai galima, o lūkesčiai ją patirti suteikia prasmingumo jausmą. Įtampa egzaminų metu - normali būsena, ją galima valdyti. Ji atsiranda dėl prieštaringų vilties ir nesėkmės baimės, pasitikėjimo savimi ir abejonės jausmų. Jaudulys prieš egzaminą yra netgi naudingas, jis mobilizuoja visas žmogaus pajėgas. Perdideiė baimė nepadeda, be to, ją didina nežinia, kas bus, kaip viskas klostysis.

Pasiruošimas

Pasiruošimas - labai svarbus egzaminų etapas. Retai egzamino rezultatai pranoksta įdėtą darbą. Tačiau įmanoma, kad ir gerai pasiruošus gali ištikti nesėkmė. Yra moksleivių, kurių nuomone galima „laimėti" egzamino rezultatus per daug nesiruošiant. Šis vienas labiausiai paplitusių mitų apie egzaminus neretai pakiša koją taip galvojamiems moksleiviams. Dar viena paplitusi nuomonė - tikrai šaunūs moksleiviai sugeba gerai pasiruošti egzaminui per trumpą laiką. Deja, taip atsitinka ne visiems, nes skirtingai suprantamas „šaunumas", kuris ne visada siejamas su mokymosi gebėjimais.
Pasiruošimas bus sėkmingesnis, jei moksleivis žino savo mokymosi stilių ir būtinas individualias sąlygas rezultatui pasiekti.
Ruošiantis gali padėti vaizduotė. Įsivaizduokite egzamino situaciją ir save, apgalvokite galimą elgesį įvairiose situacijose. Pagalvokite, ko labiausiai bijote ir kas galėtų sumažinti jūsų baimę. Jeigu turite su kuo, suvaidinkite egzamino situaciją. Vaidindami neperženkite žaidimo ribų, priešingu atveju toks pasiruošimas gali būti smagus, bet nenaudingas.
Tikriausiai kiekvienam besiruošiančiajam egzaminams kyla klausimas, nuo ko pradėti. Tačiau svarbesnis klausimas, kada pradėti. Kaip jau minėjome, moksleivių mokymosi stilius skirtingas ir dėl to pasiruošimo pradžia taip pat bus skirtinga. Jeigu sugebate susikaupti įvairiose situacijose, turite gerą atmintį, nepriklausote nuo kartojimo, sugebate įsisavinti medžiagą nedarydami užrašų - jums laiko reikės mažiau. Tačiau daugeliui pavojinga nukelti pasiruošimą egzaminams į paskutines dienas.
Pasiruošimo planas tampa aiškesnis likus maždaug dviem mėnesiams iki egzaminųlaikymo. Tada galima numatyti, kiek ir kokios medžiagos reikia paruošti kiekvieną savaitę. Taip pat svarbu palikti laiko kartojimui.

§ Rinkdamiesi, kokius ir kiek egzaminų laikysite, iš anksto gera apgalvokite ir venkite keisti sprendimą.
§ Labai svarbu atsižvelgti į egzaminų skaičių, sunkumą ir svarbą jūsų ateities perspektyvoms. Jeigu egzaminų keletas, apgalvokite jų rezultatų pasekmes. Savaime suprantama, svarbesniems ir sunkesniems egzaminams pasiruošti reikės skirti daugiau laiko ir dėmesio.
§ Sukurkite gerą dienotvarkę. Suraskite tinkamiausią mokymuisi laiką. Darykite pertraukėles mokydamiesi. Po ilgesnio mokymosi vieną temą ar dalyką keiskite kitu. Vienu metu geriausia mokytis du kontrastingus dalykus (pvz., matematiką ir istoriją).
§ Darykite konspektus, santraukas, tezes, planus. Pasižymėkite svarbiausią informaciją.
§ Nepamirškite, kad galite konsultuotis su įvairiais žmonėmis: tėvais, mokytojais, draugais ar pažįstamais. Ypač gerai rasti žmogų, kurio patyrimas egzaminų klausimais jums gali būti naudingas.
§ Gerai išanalizuokite savo galimybes ir jums bus aiškiau, kaip galite geriau pasiruošti egzaminams. Nevenkite sunkių klausimų ir temų atidėliodami jų mokymąsi ateičiai – geriau prie jų padirbėkite ilgiau. Nekartokite medžiagos, jeigu nesuprantate jos, geriau išsiaiškinkite.
§ Pradėkite ruoštis iš anksto, nes per trumpą laiką išmokta medžiaga greitai užsimiršta. Sukurkite pasiruošimo planą, medžiagą kartokite remdamiesi planais. Jums padėti gali mokytojai ir tėvai.

Kaip galite sau padėti?

§ Kuo daugiau sužinokite apie egzaminų tvarką ir turinį.
§ Laikykitės įprasto gyvenimo ritmo, mokymosi būdo, tegul jus supa įprasta aplinka.
§ Jeigu, artėjant egzaminui, jūsų gyvenime įvyko nenumatytų didelių pakitimų, esate išmušti iš kasdienių vėžių, nevenkite ieškoti pagalbos.
§ Pasikalbėkite su savo šeima apie tai, kaip jie galėtų palengvinti mokymąsi: elgtis tyliau, netrukdyti, skirti ramią vietą.
§ Įvertinkite ir savo poreikį mokytis su draugu ar grupėje, nes toli gražu ne kiekvienas gerai mokosi savarankiškai.
§ Žmonės vieni kitus gali „užkrėsti“ nereikalingomis emocijomis. Paprašykite artimųjų ir draugų suvaldyti nerimą prieš egzaminus. Apie išgyvenimus pasikalbėti galėsite egzaminams pasibaigus.
§ Prieš egzaminus drąsinkite save ir kitus, galvokite - ką mokotės, ko išmokote, ką galite, sugebate. Nuteikite save optimistiškai.
§ Nusiraminkite. Pradėję nerimauti, darykite pertraukėles. Gal jums padės pasivaikščiojimas ar bendravimas su naminiu gyvūnėliu, muzikos klausymas ar dušas, skanus maistas ar trumputė mankšta.
§ Stebėkite savo pojūčius, jie - geriausi patarėjai, kaip galite atstatyti jėgas ir pasitikėjimą savimi. Svarbu gerai maitintis, išsimiegoti, ilsėtis ir dirbti pagal planą.
§ Taigi venkite labai eksperimentuoti prieš egzaminus, geriau laikykitės jums įprastos dienotvarkės ir jau išbandytų mokymosi būdų.

Egzaminams artėjant:

§ Venkite mokytis prieš pat egzaminą. Medžiaga, kurią kartosite prieš egzaminą, užgoš anksčiau išmoktą. Netgi geriau, jeigu spėjate palikti medžiagai „susigulėti" dvi dienas.
§ Gerai išsimiegokite, pasistenkite apsieiti be raminančiųjų priemonių. Venkite audringo vakaro prieš egzaminus.
§ Prieš išeidami j egzaminą įsitikinkite, jog viską, ko gali prireikti, pasiėmėte.
§ Laiku išeikite iš namų. Venkite skubėti. Jeigu egzamino vieta netoli, galite eiti pėsčiomis.
§ Nepanikuokite. Būtinai eikite į egzaminą. Atėję į egzaminą pastebėkite draugus,
pasikalbėkite, pajuokaukite.
§ Įėję į egzaminų patalpą apsidairykite, susipažinkite su aplinka ir patogiai įsitaisykite savo vietoje.
§ Laukdami galite užsimerkti, nusiraminkite, pasakykite sau:- „Viskas bus gerai".
§ Gavę užduotis ramiai skaitykite viską, kas parašyta, ypač nuorodas ir paaiškinimus. Susipažinkite su užduotimis, įvertinkite jų sudėtingumą ir pradėkite nuo tų, kurios jums pačios aiškiausios.
§ Jeigu užduotys atrodo tikrai sunkios, prisiminkite, esate ne vienintelis. Sąlygos visiems vienodos.
§ Neskubėkite ir venkite blaškymosi. Jeigu žinote, jog dirbate lėtai, nepamirškite retkarčiais pasižiūrėti į laikrodį ir pasitikrinti, ar spėjate atlikti užduotis. 
§ Egzaminui įpusėjus, pasitikrinę tempą, galite kiek pailsėti, pasėdėkite užsimerkę, pamasažuokite akis, rankas, z atsiloškite. Taip reikėtų elgtis ir prieš pradedant rašyti švarraštį.
§ Juodraštį naudokite kūrybinėms ir sudėtingoms užduotims atlikti. Lengvesnes užduotis iš karto rašykite į švarraštį. Prieš paduodami darbą, dar kartą įsitikinkite, kad užpildėte viską, kas reikalinga, nepalikote klaidų.
§ Neskubėkite išeiti iš egzamino. Įsitikinkite, kad atlikote visas užduotis, kurias mokėjote, o likusios tikrai neįkandamos. Dar kartą pamėginkite atlikti sunkesnes. Nesikarščiuokite. Prisiminkite - išėję iš egzamino, jau nebegrįšite. Susilaikykite nuo noro kuo greičiau viską baigti.
§ Pamatę kaimynų atsakymus prisiminkite, kad ir jie gali padaryti klaidų. Neskubėkite taisyti savo darbo, geriau panagrinėkite, dėl ko galėjo atsirasti skirtingi sprendimai. Visada geriau turėti savo nuomonę.
§ Egzaminui besibaigiant pagirkite save. Esate šaunus, išgyvenote dar vieną egzaminą. Viską padarėte geriausiai, kaip tuo metu galėjote.

Bet kokie, net ir patys sunkiausi egzaminai kada nors baigiasi. Ne visiems jų rezultatai sukelia džiaugsmą. Tiek po nesėkmingų, tiek po sėkmingų egzaminų gali užplūsti tuštumo jausmas. Tai požymis, kad reikalingas poilsis, kitokia veikla. Geriausia po egzaminų praleisti laiką su artimais žmonėmis, užsiimti mėgiama veikla, pramogauti ir džiaugtis gyvenimu. Bet ką daryti, jei to nėra?

Brief description: Jau prasidėjo egaminų bumas

Interests: Švietimas